Kauno aerodromas, Aerodromas Linksmakalnyje, Žagariškių aerodromas, Aleksoto aerodromas, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, tai įvairių laikotarpių vieno seniausių Europoje aerodromo pavadinimai. Čia 1919m. kūrėsi atgimusios Nepriklausomos Lietuvos aviacija. Nepriklausomybės kovose dalyvavo Kauno aerodrome įsikūrusi Aviacijos dalis, kuri pirmuosius skrydžius į frontą atliko 1919m. kovo 3 d.. Vėliau koviniai skrydžiai į Ukmergę, Panevėžį triuškinant Raudonąją Armiją, kovos ties Daugpiliu, galutinai išvejant bolševikus iš Lietuvos. Pertraukose tarp skrydžių į frontą, aerodrome vyko jaunų lakūnų mokymas. Jų gretose A.Gustaitis, J.Dobkevičius, J.Kumpis, A.Stašaitis, V.Jablonskis, J.Šabanavičius, V.Šenbergas, J.Pranckevičius, A.Vasnevskis. Kitais metais jau jiems teko ginti Tėvynę nuo besiveržiančios Lietuvon Lenkijos kariuomenės.
Po Nepriklausomybės karų aerodrome nenutrūkstamai vyko skraidymai: tobulinosi karo lakūnai, mokomi jauni lakūnai. 1922 m. aerodrome atliko pirmuosius skrydžius karo lakūno J.Dobkevičiaus sukonstruotas lėktuvas Dobi-I. 1922 m. Kauno aerodromu naudojosi tarptautinių skrydžių oro linija ,,Deruluft”. Aerodrome suformuota 2-ji karo aviacijos eskadrilė, kuri apginkluota naujais itališkais lėktuvais SVA-10. Sukurti ir išbandyti J.Dobkevičiaus lėktuvai Dobi-II ir Dobi-III. Karo aviacijos naikintuvų eskadrilė 1925 m. apginkluota naujais čekiškais naikintuvais Letov Š-20L. Tais pačiais metais aerodrome išbandytas karo lakūno A.Gustaičio sukurtas lėktuvas ANBO-I. Tai tik pirmasis A.Gustaičio kūrinys, bet ateityje šiame aerodrome bus lemta skraidyti visiems ANBO lėktuvams, kurių pastatyta 66 vnt.
1927 m. įkurtas Lietuvos Aeroklubas, kuris pradėjo ruošti civilinius lakūnus ir 1929 m. išleido pirmąją civilinių lakūnų laidą. Lietuvos aeroklubas suvaidino didžiulį vaidmenį propaguojant aviaciją visuomenėje, aiškinant priešlėktuvinės ir priešcheminės apsaugos reikšmę, ruošiant sportinės aviacijos lakūnus, formuojant Lietuvos civilinę aviaciją.
1933 m. transatlantinis lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydis sujaudino visą Lietuvą. Minios žmonių plūdo į aerodromą sutikti tautos didvyrių, deja juos gedinti tauta sutiko uždaruose karstuose, perjuostuose valstybinėmis vėliavomis.
1934 m. A.Gustaičio vadovaujama lietuviškos konstrukcijos trijų lėktuvų ANBO IV grandis, atliko skrydį aplink Europą, įveikdama 10 000 km atstumą, aplankydama daugelį Europos sostinių, pademonstruodama, kad Lietuva pati gamina patikimus savos konstrukcijos lėktuvus. 1935 m. žmonių minios aerodrome sutiko transatlantinį lakūną F.Vaitkų, kuris sėkmingai įveikęs Atlantą, dėl gedimų buvo priverstas tūpti Airijoje. Nors F.Vaitkus iš Klaipėdos buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO-IV, žmonių minios sutiko ovacijomis ir didžiule pagarba.
1938 m. Lietuvos Tautinės Olimpiados metu vyko ir pirmosios aviacinio sporto varžybos. Šios varžybos buvo gera repeticija prieš 1939 m. vyksiančias Baltijos šalių aviacinio sporto varžybas. Tokio lygio varžybos, dalyvaujant sportininkams iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, turėjo didžiulį dėmesį. Į baigiamąją aviacijos šventę atvyko svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, aerodrome buvo demonstruojami naujausi sportiniai lėktuvai ir sklandytuvai. Gaila, kad Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, atgaivintos po 50 metų (1989m.), vėl tyliai nugrimzdo užmarštin.
Sovietinė okupacija 50-čiai metų sustabdė sportinio aerodromo veiklą. Atkūrus Nepriklausomybę aerodrome įsikūrė sportinės aviacijos organizacijos. 1993 m. aerodromui suteiktas S.Dariaus ir S.Girėno vardas. Kasmet aerodrome vyksta renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai. 2004 m. aerodrome vykęs Europos akrobatinio skraidymo čempionatas, parodė kokias unikalias sąlygas turi Kaunas, galėdamas puikiai organizuoti aukščiausio lygio čempionatą.
Aerodromas kasmet tobulėja ir gražėja. 2008 m., esant atvirai Šengeno šalių oro erdvei, atsirado galimybė laisvai keliauti aviacijos turistams. Jau ir anksčiau sulaukdavome turistų iš Danijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos, bet dabar tai galima atlikti laisviau ir greičiau. Laukiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, skriskime kartu, aplankykime savo draugus. O jeigu skrydis dar planuose, aplankykime S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo internetinį puslapį, susipažinkime su aerodromo istorija, kuri artėjant aerodromo 100-čiui yra gana turtinga ir įdomi.
LAUKIAME JŪSŲ S.DARIAUS IR S.GIRĖNO AERODROME!